Vietoj laba diena, ar kitos mandagumo frazės, dešimt minučių lauktas berniukas drebia: o jūs staliuką užsisakėt?! Mane kiek sunervina, nes ne „užp*so mane viskas, ko  nori“ tonu klientai pasitinkami. Kažką tokiu pačiu tonu burbteliu. Pagaliau atneša meniu:  paklausus, kas tai yra kamščio mokestis, tekšteli: taigi parašyta! Čia jau man sukyla viskas, ir pasiūlau taip su manimi nekalbėti, nes galbūt aš skaityt nemoku. O ir šiaip per daug aptaki frazė ten įrašyta, nes nežinant apie tą kamščio mokestį, nieko ir nesuprasi.

Kamščio mokestis yra toks reikalas, kad gali pasiimti bet kurį iš pardavimui dėžėse sustatytų vynų,  susimokėti 5lt, ir gerti pačioje vyninėje. Prikaukšėjau prie Lambrusco dėžių, žiū, kelių rūšių esama. Berniukas nuoširdžiai pasako, kad jis Lambrusco nemėgsta, tad nieko negali patarti. Man neįdomu, ką jis mėgsta, kol su juo gyvent nereikia, tai jam turi būti įdomu, ką aš mėgstu. Nutyliu, mat jį velniai, paėmiau baltą, visai gerai buvo. Kainuoja 15 lt (kitur, girdėjau puse ausies, kad pigiau), plius 5 lt kamščio mokestis. Taigi butelys 20 lt. Ir nebuvo šalutinių poveikių niekam.

Maisto meniu toks ne kažkoks. Užkandžių kažinkokių yra, bet pėvėzė, paprastų alyvuogių – ne. Tad idant Lambrusco burbuliukai per daug nešokčiotų nuo skrandžio iki smegenų, užsisakiau Cezario salotų. Ir visai nesupratau, kodėl berniukas pradėjo juoktis. Klausiu: gal malonėsit pasakyt, kas čia tokio juokingo?   – „Kad visi šiandien labai daug valgo, mane piktina.“

Nuo šitos vietos man visai nebepikta pasidarė, o juokinga. Sėdi rupkių klubas, plepa, siurbčioja vynelį, o berniukas prabėgdamas sako: „valgau Twix’ą“. Arba: bandau nutraukti vaikų darželio stilistikos baltas popierines snaiges, tas, kur man už nugaros šviečia, o jis man sako: tai čia tipo belenkoks grožis? Kone paspringau. Pasiteiravau, gal pats karpė :) „Ne, mes tam laiko neturim, tik dirbam ir dirbam“. O tai kas karpė tada, direktorius? :))) Net pasiteiravau kiek metų. Jis mane palaikęs solidžia teta, pasakė, kad yra piemuo visiškas, ir leido paspėlioti. Jaunas piemuo, tikrai. Turiu pripažinti, kad keistas toks atsinešimas į klientą, bet susidraugavus, atleistinas ir keliantis ne tai gailesnį, ne tai juoką, nes juk ne iš piktybiškumo, o iš piemeniškumo.

O dabar pora žodžių apie interjerą. CUP’as šviečiantis už lango, dėžėse sudėti vyno buteliai ir kažkokiom draiskanom, gal medžio pluoštais nuo vyno dėžių, dekoruotos lubos (gerai degtų) does not matter. Juk ten vyno sandėlys. Pagrindinė dekoracinė medžiaga: laikraščiai beigi žurnalai.Prie vyno – lietuviški, tualete – daugiausia ispaniški, nors ir Rusytės veidas vypso. Bet toje patalpoje dėmesys labiau atsikreipia į kitką.

Tualeto durys ir sienos tiek iš vidaus, tiek iš išorės yra apklijuotos stipriai erotinio turinio moteriškių nuotraukomis, o tai man nelabai patiko. Gal tai mane, itin jautrią ir drovią būtybę, trikdo, nes ėjau lyg ir į padorią vyninę. Jei jau taip, tai norėtųsi ir vyrų nuogų kūnų, kad lygiava būtų. Iš tiesų tai iš viso tokio pobūdžio dekoracijų nesinorėtų.

Visų antra, į taip dekoruotą vietą su vaiku tikrai neičiau, o juk tai nėra naktinis baras, tad manau, kad kurią popietę bevaikštant palei upę, gali ir užsinorėti kur prisėsti, o Mambo pica baisingai ne stylish.  Visų trečia, kiek man yra žinoma, turi būti užtikrinta, kad tokio turinio nuotraukos nebus taip paprastai prieinamos nepilnamečiams, todėl ir visokius Playboy kioskuose turi pardavinėti užklijuotus, ir sex shopai skirti asmenims nuo 18 metų. Tai ką nufotkinau, yra tikrai nieko, bet tos išsikėtojusios damos su permatomom žvaigždutėm tarp kojų – labai keistas dizainerio sprendimas. Matyt kenčia nuo lytinių frustracijų. O aš esu užkietėjusi puritonė.

Pasigooglinau, kad tai netradicinė vyninė: surinkau du  įrodymus – tuliką ir barmeną.

To sum up, visai nieko vieta, nors ir turi savitumų, normalios kainos, skanios salotos, bet šiaip nelabai užkabinantis meniu. Ir dar itin subjektyviai, man labai imponuoja tai, kad dešinysis Neries krantas vis labiau atsigauna. Man iki namų ranka paduot, tad labai gali būti, kad tūnosiu ten gana dažnai, visus tuos, kurie į klausimą „kur einam?’ atsako „man tas tas pats“, pakreipus arčiau namų. Turėjo ten atsirasti kas nors apart picerijos ir kiniečių.