metų archyvas Debesis ’ vasara

Maži dideli

Laiko, sveikatos arba finansinių apribojimų kontekste nori nenori kitaip pradedi žiūrėti. Štai kelios laisvos dienos – ir nenoriu aš niekur skristi, ošti, ūžti ir kikenti. Tik susikrauti kilnojamus turtus į vežėčias ir kuo greičiau mauti į kaimą. Ryte gerti arbatą ant akmeninių laiptų su įspaustomis rankų žymėmis, popietę sukišti rankas į žemę ir išrauti balandą, [...]

Skaityti toliau..


Trys dienos Belgijoje

Belgija. Pirmą kartą turistavau šioje šalyje, spėju, kad negreitai bus antras. Dievuli brangus, galvoju, Europos Sąjungos sostinė, o mergaitė oro uoste nekalba angliškai. Suprantu, kad ir mes neištariame idealiai Gento miesto pavadinimo, bet na gi vis dėlto, mergaitė turbūt ne pirmą užsienietį mato.
Kainos mane pašiurpino. Kadangi esu tik turistė, niekieno nekomandiruota, ir nežinau jokių spec. [...]

Skaityti toliau..

, ,

Laikas, dalijamas skrydžių

Pradėjus gyventi nuo kelionės iki kelionės keistai išsikreipia laiko, darbų ir negandų suvokimas. Viskas atrodo daug geriau.
Vasara prasidėjo šalta ir vėjuota Belgija. Ne pirmą ir ne antrą kartą buvau tame krašte, bet pirmą kartą paprastosios turistės statuse.  Ir man – nepatiko. Iš Belgijos – tiesiai į Veneciją, vietą, kuri mano prioritetinių vidinę ramybę suaktyvinančių vietų  [...]

Skaityti toliau..

, ,

Zervynos vasarą ir žiemą

Pats gražiausias kaimas Lietuvoje – Zervynos. Man jis ne tik gražiausias, o ir mieliausias, bet turbūt ir gražiausias dėl to, kad su juo susiję labai daug mano prisiminimų. Vaikystėje  praleisdavau bent kelias vasaros savaites. Praleisdavau ir tiek, per daug negalvodama, bet juk vaikai to nedaro. Keliuke link daržinės kasdavau duobes, mat smėlis labai švelnus toje [...]

Skaityti toliau..

, ,

Lietuviškų atostogų ypatumai britų akimis

Atsimenu kai buvau maža, mane močiutė kas antrą vasarą pasiimdavo į Palangą. Vieną vasarą mane, kitą vasarą – seserį. Atsimenu tas akimirkas, kai medinio tiltelio kopose pradžioje nusiaudavau batutes, mažom kojytėm bėgdavau per saulės įšildytas lentas ir nuo kalniuko pamatydavau centimetrą jūros, du, tris, ir po sekundės – visą jūrą. Na, tą juostą nuo smėlio [...]

Skaityti toliau..

, , , , ,

Marokas III. Tikroji autentika

Ką labiausiai norėjau pamatyti, tai tikrą marokietišką kaimą, kuris nėra iki negalėjimo sugadintas turistų. Ir kaip tik Simo, vienas iš mūsų draugų, pasiūlė mūsų trijulei nuvažiuoti kartu tu juo į jo tėviškę, Misūrio kaimą. Jei bus galimybė, labai siūlau tokios progos nepraleisti.
Kelionė truko apie tris valandas, nors atstumas 150 km, autobuso bilietas kainavo apie 25 [...]

Skaityti toliau..

, , ,

Marokas II. Fez’o spalvos ir kvapai

Išvyka po Mediną

Marokiečiai sako, kad Fezas yra trečias šventasis miestas arabų pasaulyje, po Mekos ir Medinos turintis geriausiai išsilaikiusią senąją miesto dalį. Sakoma, kad tai vienintelis iškilęs tikras viduramžių miestas: jis skaičiuoja savo metus nuo VIII a. Senamiestis – tikras labirintas, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Mes visą laiką buvome su Nordžiu ir jo draugais, [...]

Skaityti toliau..

, ,

Marokas I. Kaip mes keliavome iki Fez‘o

Reikia pagaliau prisėsti ir parašyti tai, ją turėjau parašyti prieš tris mėnesius, kai įspūdžiai buvo dar karšti. Dabar jie kiek atvėsę, bet bent jau neužmiršti. Nepretenduotu į Maroko žinovus, tai tik mano įspūdžiai ir atsiminimai, be to, prisižadėjau papasakoti.
po dienos rašymo: Kai prisėdau rašyti, tai visą dieną rašiau. Todėl nenorėdama varginti jūsų begaliniais tekstais, rašliavą [...]

Skaityti toliau..

, ,

Lietuviška siela šoka

Mano širdis daiiii-nuooo-jaaa, o siela šo -šo -šo-ka. Flamenko. Atgaiva buities ir nesąmonių išvargintai dūšelei. Vakar Brno prasidėjo tarptautinis gitaros festivalis, kurį atidarė Jose Antonio Rodriguez y grupo. Visą šią savaitę Brno brazdins gitarą muzikantai iš viso pasaulio, bet man vis tiek pats tikriausias gitaros garsas – ispaniški ritmai. Sėdėdama kažkelintoj eilėj ir ne ką [...]

Skaityti toliau..

, , ,

Malta. Ten norėjau grįžti. Ir grįžau

Manęs dažnai klausia, kuri šalis man patiko labiausiai. Iki šiol tikrai nežinojau: ir patiko, ir nepatiko visos maždaug vienodai, tik gal ne tais pačiais dalykais. Tačiau po darbo Maltoje visiems atsakau – MALTA.

Bet iki Maltos dar mūsų laikė gan ilgas kelias.
Iš pradžių mes atskridome į Palermą, o kitą dieną, pervažiavus visą Siciliją, keltu turėjome keltis [...]

Skaityti toliau..

, ,

prev posts