Vaikystės literatūra

Aš, būdama kaip reta skvarbios minties, kas, be abejo, yra itin akivaizdu, šią savo savybę pradėjau ugdyti jau ankstyvosios (kaip pažiūrėsi) vaikystės metais.  Nuolatiniai mano skaitiniai buvo vaiko iki septynerių metų auginimo knyga (deja, mama yra beveik tikra, kad išmetė), „Taupumas buityje“, etiketo knyga „Kaip elgtis“, kultinė knyga „Tau mergaite“, Zelnyčio „Meilės vardu“, „Namų enciklopedija“. Šitos knygos man TIKRAI patiko ir jas skaičiau ne po vieną kartą.

Iš tiesų manau, kad tai yra išliekamąją vertę turintys kūriniai, verti dėmesio. Tad nuo šiol periodiškai apžvelgsiu šias knygas, neleisdama joms nugrimzti į užmiršties pogrindžius.  Ir jaunoji karta, dar jaunesnė už mane, turi žinoti, su kokiom teisingom knygom užaugo tėvai ir vyresnės seserys.

Iš tiesų pirmumo teisę suteikčiau kultinei  knygai „Tau, mergaite“ ir nepamirštamas

 

Navaičio pezalai pribloškia ir mano šunį

gyvenimo pamokas suteikusiam leidiniui „Taupymas buityje“, tačiau dėl gyvenamosios vietos neapibrėžtumo šiuo metu prie tų knygų prieiti negaliu, o bibliotekose, manau, šie leidiniai nebesaugomi. Tad pradėsiu nuo kitų, gal ne tiek mylėtų, tačiau vis tiek mirties dar nenusipelniusių knygų.

Pro smalsių akių vienetą neprasprūsdavo Navaičio pezalai vyrų ir moterų tema, tačiau jie jau tokie prasti ir tušti pezalai, kad irgi prašosi aptarimo, ir galbūt net ir susiejimo su dabartine G. Navaičio, santykių specialisto ir Tautos atstovo veikla.

Visa tai ir dar daugiau artimiausiu metu taprasme eteryje.