G. Martirosianaitė. Nuotr. Delfi.lt

Jei moteris valstybiniu mastu pripažinta graži ir protinga, kaip kad nutiko  Gabrielei Martirosianaitei,  Mis Lietuva 2008, ji susilaukia didesnio dėmesio savo asmenybei. Bent kurį laiką.

Visiems įdomu (pseudo intelektualams lyg ir ne, bet ir tie kur radę kokį žurnaliuką pasiskaito karts nuo karto), su kuo gi gražuolė miega, iš ko gyvena, kaip išlaiko puikią figūrą, kur linksminasi ir kokias knygas skaito.

Štai „Moteris“ apie visa tai Gabrielės ir paklausinėjo. Nors interviu kiek senstelėjęs, bet negaliu susilaikyti.

„Kodėl visi galvoja, kad „misės“ gražios, bet kvailos? - Grožis apakina visus, o tada jau nebėra poreikio ieškoti proto – Ir graži, ir protinga. Ar tai – apie tave?- Žinoma! Puikus spėjimas.“

Kadangi manęs jos grožis neapakino, nes, visų pirma, moterų grožiui esu atspari, visų antra, nematau per daug grožio, demonstruojamas proto trūkumas man akis bado.

„Kokia neseniai perskaityta knyga paliko didžiausią įspūdį? Gal galėtum pacituoti ar atpasakoti labiausiai sujaudinusią, pralinksminusią ar sukrėtusią joje rastą mintį? - Nemėgstu skaityti. Tikiuosi, studijuojant lietuvių filologiją to daryti nereikės.“

O taip, tikrai, studijuojant filologiją skaityti tikrai nereikės. Ir iš viso, skaityti nėra gerai keletu aspektų: knygos kenkia gamtai. Gi medelis galėtų sau toliau žaliuoti, gaminti deguonį ir saugoti mus nuo ozono skylės pavojų.  Gabrielei tai aktualu, nes ji dėl ekologijos galėtų padaryti viską.

„Dabar labai madinga rūpintis ekologija. Ką ekstremaliausio dėl to galėtum padaryti ir ko atsisakytum? - Atsisakyti galėčiau visko, ką turiu, ir to, ko neturiu.“

Ir šiaip, neapmeskime žmogiškųjų faktorių: skaitymas visų pirma, užima operatyvinę atmintį, taigi bus sunkiau prisiminti visus updatus iš parduotuvių, o ir šiaip, susikaupęs žmogus gali susiraukti, išryškės raukšlės, be to, pavargsta akys.

Gabrielė manė didžiai pašmaikstausianti labai gudriai ir ironiškai atsikirtinėdama šlykštynėm žurnaliūgom.  Bet išėjo ne šmaikščiai, o tik kvailai.

Mis Lietuva 2009 Nuotrauka - posh.lt

-Gabija, ar tau graži naujoji „Mis Lietuva“ [darbe girdėjau diskusiją, kad kabutėse reikia rašyti]?, – paklausė manęs aštuoniolikmetė sesuo.

- Na, nežinau, nėra negraži, – besipjaudama su viena savo meile per skype skubriai atsakiau.

- Man tai ji baisi. Na, gerai, nebaisi, bet paprasta eilinė merga. Nu ji yra paprasta labai, – virtualias daržoves laistydama burba sesuo.

- O ta, Martiros..kažkaip….kažkokia, graži tau? – nusprendžiu pasiaiškinti sesutės skonį.

- Nežinau jos, man Jurkutė gražesnė. Tokias reikia siųsti, nes ten visos tokios gražios, o ta šių metų, paprasta, jokia, – atsako man sesuo.

Ir vėl abi įkrentam į kompiuterius. Reikia meilei paaiškint, kad gal ne vien jis kaltas, kad aš pikta, o aplinka, visą dieną trukdžius man:  sms, skambučiais, skype ir emeilais, jobtvajukai, siaubingai pilant lietui iššokantys iš šalutinių kelių, tariamam autoritetui nuolat kniauktelėjimu pritariančios lachūdros, na ir šiaip, nėra man nuotaikos gražiai kalbėt.  O  sesei baigia daržovės nudžiūti.

Terminologija: lachūdros ir jobtvajukai – blogi žmonės. Mano meilė- geras žmogus.