Taip nutiko ir man: neseniai baigiau išeiti iš proto nuo neveiklos, dabar mano laikas yra suplanuotas minutės tikslumu. Iš apsileidelės tinginės pavirtau jauna žavia veiklia cha cha. Realijos tokios, kad atėjus ryte į darbą į darbą, kaip atsisėdu, taip atsistoju tik vakare, net rūkyti neidama. Jau pirma, o jau trys, ir kažkaip staigiai šešios. Po savaitės bus geriau, nes aš mokausi dirbti, nu bet dabar tai ką aš žinau. Be to, laikas tiksi mano nenaudai magistrinio atžvilgiu. Laikas visada tiksi žmonių nenaudai, pastebėjau tokį jo bruožą. Ir šiaip, man norisi kur nors nueiti vakare, todėl taip ir išeina, kad iš nieko neveikiančios tapau užimta nuo ryto iki nakties. Todėl apleidau ir šią emocinio ekshibicionizmo kertelę.

Vakar buvau Jurgos koncerte. Už manęs stovėjo tokia porelė. Iš  kur tokių idiotų būna, tai aš nežinau. Vyrui (vyriškis toks jau pabuvęs, nebe 17) vis kartojo „Jurga kurva, Jurgita kurvita“. Čia toks prikolas, ar kaip, paaiškinkit jūs man.

Ai, dėl idiotų. Pasirodo, yra žmonių, kuriems labai smagu padėti metalinę šiukšlių dėžę vidury Geležinio vilko gatvės. O ypatingai smagu tiems, kurie naktį tą dėžę pamato už kelių metrų. Adrenalino gavau kaip reikiant.