Prabudo socialinis atsakingumas – pažiūrėjau, kad nemažai čia ateina pagal „gydomosios kosmetologijos centras“, o aš taip siaubingai ant jo pernai užvariau. Praėjus metams, aš vis dar ten lankausi minimum kartą per mėnesį, tad patirties jau šiek tiek turiu.
Didžiausias blogis ten yra toji kosmetologė Bronelė, pas kurią daugiau nesugrįžau, ir kai tik pamatau koridoriuose, susigūžiu. Jos [...]
Namų šeimininkės kertelė metų archyvas
Gydomosios kosmetologijos centras (II)
Skaitliukų tikrinimas
Ir vėl šitie nelaimingi skaitliukų tikrintojai nori apsilankyti pas mane. Per ketverius metus du kartus tikrino, kiek pripūstijau aliekros, ir vieną kartą dujas. Ir man tai LABAI nepatinka.
Kadangi į tuos skaitliukus žiūriu labai retai, moku už komunalinius visiškai iš lempos, neatitikimų tarp realių rodmenų ir apmokėjimų apstu. Štai dar nuo praeitos žiemos už šildymą permokėjau [...]
Namų šeimininkė – sunkus darbas
Žinote ką, pradedu prieiti prie išvados, kad rimtai įsikurti namuose, prižiūrėti vyrą ir vaikus be profesionalios pagalbos – MAN būtų neįmanoma. Kadangi esu riboto ūkiškumo žmogus, nei augalų auginu, nei triušių, nei vaikų. Bet nutariau subręsti, susiimti ir pradėti nuo paprasčiausio – augalų. Vaikai kada nors, o vyras pats turėtų prisižiūrėti, nieko nežinau.
Gerai, kad dar [...]
Kam reikia batų?
Besikeičiant sezonams, reikia daryti generalinę tvarką. Žiemines drapanas – kuo tolyn nuo akių, o ryškiaspalvius papūgėlės pasididžiavimus – į priekines gretas. Išvada: rengtis yra ką, bet lyginimas – vyrų darbas. Nei kaip kelnių kantą prilygint, nei kaip dailiai išlygint marškinius – man nežinoma.
Betvarkant spintą, nusprendžiau savo geru pasidalinti ir su kitais. Taigi mielos moterys, jūsų [...]
Kopūstų pyragas
Super pavykęs kepinys, kelių žmonių vertinimu. Pripažįstu, kad pradinį receptą nukosėjau iš Olivijos, „Misis Lietuva“ projekto dalyvės. Šiek tiek patobulinau, ir labai savimi didžiavausi. Ach, tas namų šeimininkės džiaugsmas…
Reikia turėtų tokių dalykėlių: šiltoko vandens stiklinaitė (ne verdančio, ginkdie), šiek tiek druskos, kiek daugiau (apie 100 g. cukraus), 25 g. mielių (tai yra, ketvirtadalis mažiuko pakelio), [...]
Sveikai gyvenant, vaisių salotas valgant
Jau kelios dienos kaip gyvenu sveikai. Kiek ilgai tai tęsis, neprognozuoju, bet laikausi nuomonės, kad geriau kad ir labai retai ką nors gero padaryt sau, nei niekada.
Jau kelias dienas pusryčiams verdu avižų košę. Ir visai ne dėl to, kad apsimetinėčiau madingai ekologiška, nes vis tiek nieko ekologiško čia negausi, o visos mergaitės, drebančiom rankom vartančios [...]
Kalėdiniai meduoliai. Pabaiga
Kalėdiniai sausainiai
Tie velnio meduoliai transformavosi į sausainius. Taip nuoširdžiai spaudžiau širdeles, žvaigždeles, ir gėlytes. Po to makalavau glajų, ir su kinietiškom lazdelėm dėliojau taškiukus ir brūkšnelius. Trijose skardose sudėjau į orkaitę, o tešlos dar liko. Ir labai gerai, kad liko. Nes kažkokiu nesuprantamu būdu sugebėjau dalį sausainių sudeginti. Kiti nesudegę, tik gal kiek perkepti, ir [...]
Vištienos vakarienė
Belaukdama įkvėpimo rimtesniems darbams neretai sulaukiu kokio nors gaspadoriško įkvėpimo. Pastarasis pasireiškė labai skanios, sultingos, aromatingos vištienos pavidalu. Kadangi yra labai populiaru internetą teršti pezalais, miesto ir maisto aprašymais, tą ir darau.
Dviems vidutiniškai ėdriems valgytojams buvo reikalinga:
Keturios vištos kojos
Keturios bulvės
Du obuoliai
Vienas riebesnis svogūnas
Česnako kelios skiltelės
Poros šaukštų majonezo
Poros šaukštų grietinės
Šaukšto medaus
Prieskonių pagal skonį arba galimybes. Manosios [...]
Kalėdiniai meduoliai. Pradžia
Pusvalandį knisausi po žmonių namus ir ieškojau savo vaikystės knygos. Didelės, mėlynos, su seniu šalčiu ant viršelio. Angliškos. Ten porinamos gražios istorijos, mokoma daryti angeliukus, rišti dovanėles ir kepti sausainius. Tik jiems man zgrebnumo užtekdavo: su daug kardamono, gvazdikėlių ir kvapnių pipirų. Knyga nerasta.
Šeimyninio jaukumo instinkto vedina, prasikapsčiau kokono puslapyje (ten viskas šeimyniškai jauku, net [...]
Daržovių apkepas
Daug ne itin aukštos prabos džiaugsmo suteikia užimtumas. Žinojimas, kad ryte anksti keltis, nes reikia darbą dirbti, planavimas po darbo eiti į sporto klubą, kone kasvakarinis kokių nors tai minutei aktualių reikalų aptarimas, už savaitės lakstymą savęs nudžiuginimas penktadieniniu vyno gėrimu. Kiek aukštesnės prabos džiaugsmas aplanko sekmadienio popietę, kai grįžtu namo ir ryt nereikia anksti [...]
