Kad sportuoti sveika, žino visi. Bet kokį šalutinį poveikį turi rimtas fizinis krūvis, pastebėjau pirmą kartą. Kad rankos kojos skauda, tai taip. Bet kad po dviejų darbų ir tikrai sunkios treniruotės važiuojant namo kils noras sustoti prie Vingio parko ir dar apibėgti porą ratų – nesitikėjau. Bet smagus netikėtumas. Kai lyg ir temsta, bet vakaro [...]
Emocinis ekshibicionizmas metų archyvas
Apie vandenį ir žmones
Atrodytų, kad ramiai tyvuliuojantis vanduo yra nepavojingas: nei bangų, nei verpetų. Vis dėlto man tokie vandenys atrodo grėsmingi. Nejudantis vanduo apmusija, apsitraukia dumbliais, užželia žolėm. Po kiek laiko visai supelkėja. Nors pelkė rami, niekad nežinai, kur padėjęs koją prasmegsi akivaran, o kur aptiksi burbuliuojančias dujas. Ko tikėtis iš sraunios upės, jūros, vandenyno – žinau. Vanduo [...]
Pavasario poveikis
Pavasaris veikia. Tikrai. Požymiai tokie: siaubingas noras kur nors važiuoti. Taip tiesiog sėsti į mašiną ir važiuoti na kad ir į Kauną. Rygą. Kuldigą. Pirkti bilietą ir savaitgalį praleisti Romoje tiesiog nieko neveikiant ir nieko nepažįstant. Kadangi vis labiau priartėju prie išvados, kad nei vienas, nei du kilo litai gyvenimo nepakeis taip, kad mirtis priartėtų, [...]
Senelių namuose
Darbe norėjosi ašarėlę nulieti. Žiūrėjau tokią medžiagą (taip keisti žmonės vadina video arba audio reikalus), iš senelių namų. Imamas interviu su viena močiute, kuriai metų, na, maniau, kad gal kokių 70. Energinga, protinga, iš pažiūros atrodo sveika, pati vaikšto, valgo, bajerius skaldo – na, superinė močiutė. Pasirodo, ji jau 14 metų senelių namuose, ir jai [...]
Ant ledo ir vandens
„Oooo, kaip tu mąstai. Aš taip nemąstau“ – pareiškė man vakar kai kurie žmonės, kuriuos bandžiau išsitempti laukan, neva tai pavasariu džiaugtis. Suprask, į galvą neateitų eiti į lauką, jei galima šiltai sau tūnoti su taure rankose. Lauku tapo Trakai, kažkaip nieko originaliau neišėjo sugalvot. Iš tiesų tai varau dievą į medį, vis prisimenu per [...]
Gyvenimo pabaiga
Pastaruoju metu atrodo, kad labai padažnėjo aplinkinių kalbos apie mirtį. Manau, kad man taip tik atrodo, nes aktualiais klausimais ausys esti imlesnės. Sėdžiu kaime ant akmenų, atsirėmus į trobos duris, traukiu dūmą, geriu vyną ir skaitau „Krikštatėvį“. Deginu pavasarinėje saulėje veidą, šita procedūra iš tiesų vadinas. Prieina kaimynė, nešina kibiriuku kačių maisto: kol kaime nieko [...]
Cukrus plaukuose
Citata: „gerai, kai užsieniečiai atvažiuoja, tuo pačiu ir sau miestą parodai“. Čia akmenys į itin darbingo, bet visai netūsingo žmogaus daržą. Mano, jei kam neaišku. Taip besiruošiant miesto rodyti tiek sau, tiek svečiams, supratau, kad reikia patobulinti frizūrą. O tokių daiktų, kaip lakas, žele, putos ir pan. aš neturiu. Tad užpyliau cukrų vandenuku, pamakalavau ir [...]
You are a drop in the rain
Šio antradienio daina: Scorpions „Humanity“. Šį rytą važiuodama į darbą per radiją išgirdau šitą, sankryžose linksminau kitus eismo dalyvius savo „you are a drop in the rain“, darbe mažumėlę ausys buvo kituose garsuose paskendusios, bet grįždama namo vėlgi tą patį gabalą per radiją grojo. Manau, kad protingesnis muzikos vartojimas yra ją taupyti, neleisti sau jos [...]
Kūdikinė psichozė
Man patinka vaikai. Kol kas – svetimi, jei viskas gerai, bus ir savi. Kartais, kai daug klykia, nemiega ir spjaudosi, jie užknisa ir mane, bet tikrai ne taip stipriai, kaip jų tėveliai, katrie labai pamėgę Facebook’ą. Kodėl reikia kokiems 400 šimtams savo „draugų“ įkelti video, kuriame tavo bamblys šlamščia košytę, o fone girdisi laimingo tėčio [...]
Kaip užmigti?
Dabar yra taip: labai reikėtų, kad pavyktų užmigti greitai, na, maždaug, dabar. Jau kelios dienos, kaip reikėtų. Bet kažkodėl iki dvylikės neišeina. Ar kas žino gerą būdą užimti tada, kai norisi, o ne tada, kai apgalvota viskas, kas buvo, yra, ir bus? :) Alus, seksas ir panašūs tradiciniai patarimai – ne kažkas. Įsigijau šiandien tokį [...]
