Švediškų būstų ypatumai – Labas, aš Mišelė, čia mano sesuo Suzana, jos vaikinas Marko, o mama Dubajuje, grįš rytoj. Šunytės vardas Pikė, ji ką tik po operacijos, todėl dreba, – per pagarbų atstumą ištiesusi ranką išpyškina viešbučio Stokholme, kuriame tikėjausi kelioms dienoms apsistoti, devyniolikmetė gyventoja. Kol mėtausi mandagumo frazėm, apsižiūriu aplink: labai didelis erdvus butas, [...]
Visi Gabija įrašai metų archyvas
Kapinių kalbos
Kai kuriems žmonėms kapinės atrodo pati ta vieta gerti, rūkyti, rėkauti ir dar bala žino ką daryti. Ypatingai, kai žmonėms po keturiolika, ir jie jau gerai išgėrę. „Krwa bl*t varom čionai, delibai bl*t, pistoletą išsitrauksiu, varyk tik… „, – aidi nuaidi per kapinių kalnelius nutolstančio jaunuolyno skardūs balsai. Ir šiaip kapinės, tamsa, mirtis ir atsiminimai [...]
Gydomosios kosmetologijos centras (II)
Prabudo socialinis atsakingumas – pažiūrėjau, kad nemažai čia ateina pagal „gydomosios kosmetologijos centras“, o aš taip siaubingai ant jo pernai užvariau. Praėjus metams, aš vis dar ten lankausi minimum kartą per mėnesį, tad patirties jau šiek tiek turiu. Didžiausias blogis ten yra toji kosmetologė Bronelė, pas kurią daugiau nesugrįžau, ir kai tik pamatau koridoriuose, susigūžiu. [...]
Valanda su kunigu Ričardu Doveika
„Nepamirškite, kad sekmadienį naktį laikrodis pasukamas viena valanda atgal“, – toks buvo vienas iš paskutinių Ričardo Doveikos sakinių per mišias. Ir tai mane visiškai dakalė. Pasigedau tik informacijos, kad Vėlinių žvakės visuose prekybos centruose dabar parduodamos su 40 proc. nuolaida. Ir šiaip, esu lengvai nukraupusi tokiais pamokslais, kurį girdėjau šiandien. Nors mišios buvo bendrai už [...]
Kažkada viskas buvo kitaip
Kažkada „Danutės“ pyragas buvo saldumynas, dėl kurio iš karto išversdavau mamos parneštus maišus. Pjaustydavau mažais gabaliukais, išdarinėdavau po sluoksnelį, kad tik nesibaigtų. Dabar tas Danutės pyragas gali tik dar labiau suknisti nuotaiką, nors ir buvo pirktas jai pataisyti.Tas pats, kaip koks lenkiškas vaflis iš kioskio, kvepiantis vaniline „eglute“. Na ta, kur ant veidrodėlio mašinoje kabo. [...]
Pere-Lachaise kapinės
Niekada jokioje kelionėje nesilankiau kapinėse, o ir lietuviškose būnu retai. Apie žmogų pagalvoju ir taip, o nuėjusi ant kapo nežinau ką daryt. Bet gyvenant ranka paduoti prie garsiųjų Pere – Lachaise (Perlašezo) kapinių, šviečiant saulei nuėjom ir ten. Ir man patiko. Nepatiko tai, kad tik man vienai patiko, ir mąstau – gal man jau kokie [...]
Antras kartas – geresnis už pirmą
Savaitgalis Paryžiuje – pačiai sau galima pradėt pavydėt. Tik tiek, kad kai pirmą kartą buvau Paryžiuje, man šis meilės ir šviesos miestas visai nepatiko. Bet šį kartą – buvo beveik labai gerai. Informacija prastai googlinantiems Pradėsiu nuo logistinių dalykų – galima skristi su AirBaltic’u tiesiai, bet labai jau nekokie skrydžių laikai. Galima skristi iš Kauno. [...]
Ar važiuoti į Žironą? (skirta neapsisprendusiems studentams)
Seniai turėjau šitą įrašą pabaigti. Pagaliau susiimti ir surašyti viską, ką galvoju apie Žironą (Girona, Žerona, Cherona, Gerona, kaip kas nori, taip tas sako), privertė šį rudenį ir žiemą gauta krūva emeilų su prašymu papasakoti, ar verta ten važiuoti studentauti. Atsakyti tingėjau, bet iš savos patirties žinau, kaip svarbu sulaukti tokio atsakymo, todėl iš kompo [...]
Skaitliukų tikrinimas
Ir vėl šitie nelaimingi skaitliukų tikrintojai nori apsilankyti pas mane. Per ketverius metus du kartus tikrino, kiek pripūstijau aliekros, ir vieną kartą dujas. Ir man tai LABAI nepatinka. Kadangi į tuos skaitliukus žiūriu labai retai, moku už komunalinius visiškai iš lempos, neatitikimų tarp realių rodmenų ir apmokėjimų apstu. Štai dar nuo praeitos žiemos už šildymą [...]
Namų šeimininkė – sunkus darbas
Žinote ką, pradedu prieiti prie išvados, kad rimtai įsikurti namuose, prižiūrėti vyrą ir vaikus be profesionalios pagalbos – MAN būtų neįmanoma. Kadangi esu riboto ūkiškumo žmogus, nei augalų auginu, nei triušių, nei vaikų. Bet nutariau subręsti, susiimti ir pradėti nuo paprasčiausio – augalų. Vaikai kada nors, o vyras pats turėtų prisižiūrėti, nieko nežinau. Gerai, kad [...]
