Tingiai skaitau spaudą, štai tokią. Ir kažkaip liūdna. Išvažiavimas (didelio konkurso būdu) į atokią Norvegijos salą – norvegiškas sapnas, iš kurio nesinori pabusti, tai ta laimė, kurios pavydi daugybė Lietuvos šeimų. Smagu ir man, kad paprasta, sunkiai besivertusi, bet tvarkinga šeima dabar gyvena daug geriau, jaučiasi laisvesni ir reikalingi, ir kad lietuviai ne tik savo vagystėmis ir žmogžudystėmis norvegus gali nustebinti.
Tačiau dar kartą kyla klausimas – kas čia per šalis, kas čia per tėvynė, iš kurios spėję pasprukti žmonės daugeliui kelia pavydą? Gal tai ir tos šeimos sėkmės istorija, bet taip pat labai iškalbinga Lietuvos nesėkmės istorija. Laisva demokratinė valstybė, ES narė, su ambicijom į Europos centrą ir neva kultūrą, bet be jokios amunicijos. Kažkaip žemiau kritikos ribos.
Kas per šalis, kur Garliavoje atvažiavęs teatras rodo spektaklius apie Raudonkepuraitę, ir tai tiesiogiai transliuojama internete? Va, čia tai tikras lietuviškas sapnas. Kas per šalis, kur vis dažniau nuėjus į parduotuvę matau orius, bet svarstančius, pirkti morką ar svogūną, senukus (nes abiems neužtenka centų)? Kas per šalis, kur be SoDros į polikliniką nei kojos geriau nekelti, nes niekas su tavim nekalba kaip su žmogum, o po to paaiškėja, kad kone tūkstantį litų už kažkokį sveikatos draudimą esi skolingas? Kas per šalis, kurioje drabužiai, batai, kosmetika, parfumerija, elektronika, baldai, tingiu vardinti toliau, kainuoja daugiau, nei bet kurioje turtingesnėje Europos valstybėje? Kas per šalis, kurioje per Bočelio koncertą jam palei nosį kepami šašlykai? Kas per šalis, kurioje maistas maistą primena tik pavadinimu (čia yra išeitis – labai atidžiai rinktis ir žinoti, iš kur pirkti. BET). Nieko naujo nepasakiau, bet šitas norvegiškas sapnas truputį užkabino.
Neseniai manęs žmogus iš vakarietiškojo užsienio pasiteiravo, kiek aš uždirbu. Šiaip uždirbu kiek uždirbu, per daug nemąstydama ir nelygindama. Bet gavus tokį klausimą pasiskaičiavau eurais, ir turiu pasakyt, kad net nejauku buvo garsiai sakyt, kiek mažai tų eurų gaunu už du darbus (žiniasklaidos ir akademinė sritys). O juk skamba gražiai – televizija ir universitetas. Ibizoje padavėja dirbti tikrai labiau apsimoka. Viena mergaitė lietuvė ten kurį laiką vietinių vaikus prižiūrėjo. Žydėjo tiesiog.
Neapsiprendžiu, patriotė aš, ar ne.
2010 Gegužės 26 d. 09:37 nuoroda
Į klausimą, kas tai per šalis, galima atsakyti labai paprastai – Lietuva!
Dabar dėl mūsų buvimo „skurdžiais“… Nesame mes skurdūs. Čia tik lūkesčių klausimas. Mūsų lūkesčiai dažnai prasilenkia su gallimybėmis t.y. norime uždirbti tiek, kiek uždirbama Londone, Paryžiuje ar Berlyne, taip niekad nebus:) Priežasčių esama daug, tačiau viena iš esminių – mūsų ekonomikos mąstas yra visiškai kitas. Juokingai skamba, kai mūsų įmonių vadovas giriasi gaunas 10 tūkst. lt, tai vidutinės labdaros organizacijos UK projektų vadovų atlyginimas, tai dabar nejau pulsi kaltinti visus ir visur, kad UAB Eglupis vadovas mažiau uždirba nei jo kolega is Barlclays? Beprasmiska… Jis uždirba tiek, kiek gali, o ir privali uždirbti…
Todėl nereikia didelio mąsto ar dėl kitų priežasčių turtingomis tapusias ekonomikas lyginti su lietuviškąja, tiesiog nelogiška ir nekorektiška… Galima lyginti/s tik su savo kaimynais, viso labo… O čia mes tikrai neatrodome labai prastai…
2010 Gegužės 26 d. 09:56 nuoroda
Latviai – žemiau kritikos ribos, teisingai. Bet lenkai gyvena geriau. O su kuo dar lygint? Baltarusiais?
2010 Gegužės 26 d. 12:26 nuoroda
Latvija, Lenkija, Estija, Rusija, Baltarusija…
Beje, o kodėl čia stebimasi dėl Baltarusijos? Ji kaimynė, turinti nemenką ekonominį potencialą ir t.t.
Tai va šių valstybių gretose mes užimame 2;3 vietas, manau esame labai realioje pozicijoje…
Aišku galima lygintis su Šveicarija, Belgija ir t.t, tik menka detalė, kol mes statėme šlovingą komunistinį rytojų, šios šalys žaidė žaidimą pavadinimu „kapitalizmas“…
2010 Gegužės 26 d. 13:39 nuoroda
Todėl, kad tai mes taip veržėmės į geresnį, europinį rytojų, o ne baltarusiai.
2010 Gegužės 26 d. 13:46 nuoroda
Mes verzemes ne i „geresni rytoju“, o prie zaidimo stalo, norejome lygiavertiskai zaisti su senais zaidejais… Dabar mes esame prie sio zaidimu stalo, pats stalas negarantuoja sekmes, jis tik garantuoja galimybe zaisti, zaisti pagal visiems vienodai galiojancias taisykles. Buti prie stalo dar nereiskia laimeti banko, siaip jau… O tie kurie buvima prie stalo sumaise su „geresniu rytojumi“, kaip cia pasakyti, liko sovietineje geldoje, ten irgi „geresni rytoju“ zadejo, tik irankiu neleido naudoti, kurie ji buti leide pasiekti… Todel ir sakau, kad visi, kurie sako, kad mes ne uz tokia Lietuva kovojom, as jiems atsakau, as isprincipo uz Lietuva kovoja, Lietuva, kuri butu prie zaidimu stalo, o pradedantieji, jie visuomet silpnesni uz senbuvius – gyvenimo ismintis, istorine logika ir. t.t.
2010 Gegužės 26 d. 13:52 nuoroda
Oho, koks operatyvumas.
Visa tai, ką sakai, tiesa, bet iš esmės tai aš buvau lengvai pakraupus nuo „lietuviškos sėkmės istorijos“. Va čia tai man liūdna, ir jokios sėkmės bendra prasme neįžvelgiu.
Siaura prasme, piktina tai, kad nuėjus į parduotuvę už tokį patį pirkinių krepšelį dažnu atveju sumoku daugiau, nei tavo išvardintų šalių (Belgija, Prancūzija ir pan.) gyventojai, bet perkamoji galia labai, labai skiriasi.
2010 Gegužės 26 d. 14:11 nuoroda
Estus pamiršot apšnekėt. Mat mes stabiliai smingam žemyn, o estai vis kyla, nors mūsų starto pozicijos buvo kaip ir geresnės.
Ir nuspręskit kad tai dėl mentaliteto skirtumų, tokiu atveju mums nelabai kas šviečiasi.
2010 Gegužės 26 d. 14:14 nuoroda
Tai kad čia jau seniai apšnekėtos tiesos, apie tai, kad jie gerus kaimynus iš vakarų turi ir t.t.
Pakoleikas nieko gudresnio neturiu ką pasakyt :)
2010 Gegužės 26 d. 14:23 nuoroda
Na estai niekur nekyla, o mes niekur nesmingame, jie tiesiog del objektyviu priezasciu, turi geresni ivaizdi, beje ne kur nors kitur, o paciu lietuviu akyse. Apie estu sekme Vakaruose kalbama ne taip daznai, kaip mums atrodo, o tai, kad mes turime keista sadomozochistini bruoza buti „menkesni uz estu“, tai cia ne estu sekmes formule, o musu keistas nepilnavertiskumas…
Dabar del Estijos ir euro, viskas paprasta, sios salies dysis ir viesuju finansu protingas valdymas yra vienintelis privalumas pries regiono kaimynes, kuris leido ir vel siai saliai sublizgeti…
Jei cia klausimas del menteliteto, tai sutinku protestantiskas/siaurietiskas estu mentelitetas „nespaudzia“ ju gyventi kreditan, kad atrodytum „bagotesnis“ nei esi, cia sutinku, beveik isskirtinai musu beda…
Cia beje straipsnis ir apie mus :) http://www.ft.com/cms/s/0/202ed286-6832-11df-a52f-00144feab49a.html