Nėra čia jokios prasmės

Super pavykęs kepinys, kelių žmonių vertinimu. Pripažįstu, kad pradinį receptą nukosėjau iš Olivijos, „Misis Lietuva“ projekto dalyvės.  Šiek tiek patobulinau, ir labai savimi didžiavausi. Ach, tas namų šeimininkės džiaugsmas…

Reikia turėtų tokių dalykėlių: šiltoko vandens stiklinaitė (ne verdančio, ginkdie), šiek tiek druskos, kiek daugiau (apie 100 g. cukraus), 25 g. mielių (tai yra, ketvirtadalis mažiuko pakelio), 75 g. sviesto, miltų.

Įdarui: kopūsto, morkų, pora svogūnų, aliejaus šlakelį, prieskonių (būtinai dedu kmynų), poros šaukštų cukraus, kas mėgsta – pomidorų tyrės. Kas nuodėmingi – kečupo.

Procesas: tešlos ingridientus sumaišyti ir padėti į šiltą vietą. Kai pradės kilti burbuliukai, kas rodo rūgimo procesą, supilti išlydytą sviestą ir dėti tiek miltų, kad atliptų tešla nuo dubens kraštų. Minkot. Šiltai paliekat, kad pakiltų. Pakyla – paminkot, ir taip tris kartus. Puresnė tešla bus.

Kol tešla kilnojasi, supjaustot kopūstą. Nors Olivijos recepte morkų nėra, aš vieną – dvi sutarkuoju. Daržovės į puodą/keptuvę su aliejum ir biški patušini. Tada sumeti porą svogūniukų, prieskonių, cukraus šiek tiek. Cukraus visada dedu į tokius dalykus, nes paryškina skonį.  Ten pat eina ir pomidorų tyrė. Ir tegul sau troškinasi. Tiesa, pilu ir vandens, antraip viską turėčiau paskandinti aliejuje, ko nenorėčiau.

Pasikilnojusią tešlą reikia padalinti į dvi dalis, iškočioti, vieną dalį dėti ant riebalais išteptos skardos, sukrauti įdarą, ant viršaus – antrą tešlos gabalą.  Šiaip kočiojant tešlą reikia ją barstyti miltais, kad neliptų, bet aš visada tešlą padedu ant maistinės plėvelės, uždengiu ta pačia plėvele, ir nereikia jokių miltų, ir niekas nelimpa.

Visą šitą reikalą galima patepti kiaušiniu, ir  – į orkaitę. Klaida nr. 1 : užvaryt aukščiausią temperatūrą. To geriau nedaryt. Viršus pridegs, apačioje liks žalia.  Aš kepiau maždaug 180 laipsnių orkaitėje, apie 45 min, neblogai išėjo.  Šiaip patartina per toli neiti, ir vis pasižiūrti, kaip pyragui sekasi.

Kol pyragas keps, susitvarkykit virtuvę, ir jokiu būdu tuo šaukštu, kuriuo makalavot mieles, nemaišykit verdamos sriubos. Baigsis tuo, kad po dienos prasidės rūgimo procesas, pradės kilti burbuliukai, ir visą puodą reikės nuleisti į tūliką.Tai buvo klaida nr. 2.

Pyragas skanus ir karštas, ir šaltas. Nuodėmingiems leistina užsikrauti kokio nors padažo, tarkime – majonezo, užsigerti alumi, doresni žmonės gali įsipilti kefyro.

Klaida nr. 3 mane ištiko bandant atkartoti kulinarinį šedevrą: atidarytą mielių pakelį reikėtų padėti į šaldytuvą ne bele kaip, o uždengtą, kad nedžiūtų. Kai išdžiūna, ilgiau kyla, o kol nekilo, privariau dar mielių, tada per ilgą laiką iškilo, bet juk tris kartus padauginus mielių nėra ko gero tikėtis. Mielių reikia tiek, kiek reikia, nesvarbu, jos šviežios ir apdžiūvusios.

Trackback URL

skanaus!