Sugedo mano geriausias draugas, išklausytojas, patarėjas ir laiko užmušėjas – sidabrinukas PC. Kas nutiko – nežinau, gerieji ekspertai tiria, sako, kad gali kainuoti nuo 100 iki 1000 + litų, kas reiškia, kad reikėtų ieškot naujo draugo. Bet visa tai buitis.
Ne buitis tai, kad visą savaitę be kompo prasėdėjus (nors prie jo atsisėdžiu darbe tiek, kad akys pradeda varvėt), prasideda kompiuterinė abstinencija. Liūdna. Bloga. Nėra ką veikti, kaip be rankų ir be kojų: nei dirbti, nei mokytis, nei su užsieninėm personalijom pasikalbėt. „Pasiskaipinsim“ – nebeišeina pasakyt draugui, su kuriuo ką tik vyną gėriau :) Telefone ne kažin kas matosi, na, reikiamus adresus pasižiūriu, bet juk ne tas, visai ne tas.
Kai pagalvoju, kad pirmą kartą į internetą įlindau pirmame kurse, o be jo, tik su labai traškančiu senu, dar iš Švedijos parvežtu kompu, sugebėjau 12 klasių baigti, ir ne taip jau blogai, kad niekada jokių referatų nesisiunčiau ir iš vikipedijos raštų neraičiau, atrodo beveik neįtikėtina.
Mano galimybės absoliučiai apribotos, ir tai laužo kaulus. Kadangi be kompo sėdėsiu dar kokią savaitę, niekas man nepasisiūlo paskolinti atsarginio varianto, o prašyt neprašau, už namų sienų sėdėti per naktis nesinori, bo nei sveikata, nei pinigine netrykšta pilnatve, knygos, kur per daug proto nereikalauja, perskaitytos, namus tvarkytis trūksta įkvėpimo, o ir šiaip… geriausia išeitis – gult nuo 21,30.
Privalumai: dirbti reikia darbe, namuose tam ne vieta. Išsimiegojimas. Susipažinimas su TV programa (abejotinas privalumas).
P.S. jei tie, na, gyvatės, leidžia sau išjungti šildymą paprastiems gyventojams vos nutirpus pirmajam sniegui, ir nesupranta, kaip taip tik išaugs eilės poliklinikose ir bus išrašoma daugiau nedarbingumo lapelių, tai savo ruoštu prispaus ir taip suspaustą Sodrą – man vis senka argumentų už gyvenimą Lietuvoje aruodas. Jų vos ant dugno belikę. Vienas – gana stambus ir perspektyvinis, visi kiti – pelai.
P.P.S. Į Briuselį galima suskraidyt už 21 lt. Nai nai nai.
Nėra komentarų