Kad sportuoti sveika, žino visi. Bet kokį šalutinį poveikį turi rimtas fizinis krūvis, pastebėjau pirmą kartą. Kad rankos kojos skauda, tai taip. Bet kad po dviejų darbų ir tikrai sunkios treniruotės važiuojant namo kils noras sustoti prie Vingio parko ir dar apibėgti porą ratų – nesitikėjau. Bet smagus netikėtumas.
Kai lyg ir temsta, bet vakaro spalva vis dar turi sodrumo, labai pravartu parke ar miške sustoti ir pasiklausyti vėjo, medžių ir paukščių. Apima lengvas pakylėjimas. Žinoma, tokioms procedūroms tinka ir diena, bet pageidautina saulėta, ir nubėgamas – nueinamas atstumas turėtų būti ilgesnis.
2010 Balandžio 13 d. 22:13 nuoroda
Kadangi bėgioju vakarais temstant, prarandu krūvą gyvenimo pliusų – nei pavalgyt sočiai vakarop, nei išgert, jei jau numatyta bėgt.
Jau tuoj metai šito sadomazochizmo. :(
2010 Balandžio 15 d. 13:44 nuoroda
Išgerti galima po bėgiojimo – labai puikiai grįžta prarastos kalorijos su tūkstantine pelno marža :) Rytais man labai sunku būtu ką nors nuveikti, vos iš lovos išsiritu. O kadangi darbe jokio fizinio krūvio, labai gerai vakare-popietę palikti visas nesąmones sporto salėje.
Ir turiu pripažinti, kad bėgioti man yra sunku.
2010 Balandžio 16 d. 13:25 nuoroda
Toks ten iš manęs ir bėgiotojas, tiesiog prisiverčiau vienąkart ir iki dabar bėgu. Kartais būna sunku, kartais visai ne. Reikėtų ten visokius priedus naudot, nes kokias penkias dienas iš eilės pabėgiojus naktimis kojas laužo, visokių kalių magnių rūgščių turbūt ima trūkti, tada nebėgu kokį vakarą ar du ir apsitvarko.
Stadione nepajėgčiau ratų sukt, greit nuspręsčiau, kad pakaks tam kartui. Dabar turiu tokią trasą ratu, kur nei grįši apsisukęs, nes nebus arčiau, nei sutrumpinsi, nes nėra kaip, tai tenka įveikt visą – ten kokie 4-5 km, kartais vos prasivelku, kartais lyg ir pritrūksta. Tai tiek apie tą bėgiojimą, gamtos grožio tuomet nematau, nes jau būna daugmaž sutemę , o ir nelabai jis rūpi. :)
2010 Balandžio 16 d. 18:33 nuoroda
Va, kur cinizmas: gamtos grožis nelabai rūpi. Pamąstyk, kad jau pusė pavasario praėjo, ir spėju, kad koks 1/3 gyvenimo – gal parūps :) Man kažkaip parūpsta, kai taip pamąstau.
2010 Balandžio 16 d. 20:56 nuoroda
Taigi kaip bėgu nerūpi, žiūriu, kad bent namo parsivilkti. :) Šiaip, tai viskas su tuo normaliau.
O to gyvenimo tai jau koks trečdalis gal ir liko – geresniu atveju. :)
2010 Balandžio 17 d. 12:21 nuoroda
Jei ne paslaptis, kiek tau metu?
2010 Balandžio 18 d. 10:02 nuoroda
Klausimas dingo. :lol:
70. Bus dar. :)
2010 Balandžio 18 d. 12:09 nuoroda
Savo komentarą nusiunčiau į spam’ą. Netyčia, žinoma :)Bet koks pastabumas tavo.
Mes vienmečiai. Man irgi bus 70. Kada nors. Gal.