Citata: „gerai, kai užsieniečiai atvažiuoja, tuo pačiu ir sau miestą parodai“. Čia akmenys į itin darbingo, bet visai netūsingo žmogaus daržą. Mano, jei kam neaišku.
Taip besiruošiant miesto rodyti tiek sau, tiek svečiams, supratau, kad reikia patobulinti frizūrą. O tokių daiktų, kaip lakas, žele, putos ir pan. aš neturiu. Tad užpyliau cukrų vandenuku, pamakalavau ir tuo vandeniu formavau ala garbanas (kurių neturiu, o norėčiau). Vat ką duoda visokių praktinių patarimų sovietmečio moterims skaitymas.
Tik va… žiema dabar, o tai negi taip moterytės gražindavosi ir vasarą? O kaip bitės? Širšės? Beigi kiti saldumynų mėgėjai?
2010 Vasario 28 d. 20:29 nuoroda
Netgi prastų holivudinių filmų žiūrėjimas galėtų patarimų duot. Lyg „Pakvaišę dėl Merės“ vadinosi filmas, kuriame buvo demonstruojamas gana patikimas receptas vasarai. :lol:
2010 Vasario 28 d. 21:49 nuoroda
nemačiau, bet įtariu, kokie ten būdai.
2010 Kovo 1 d. 10:46 nuoroda
hehe, geras variantas su cukrum :) šiaip kiek pamenu, mama pasakojo, kad su alum irgi galima garbanoti plaukus… :D tai manau, kad čia vasarinis variantas. Tik tada klausimas – o kaip su kvapu? :)))
2010 Kovo 1 d. 10:54 nuoroda
esu bandžius ir tą :) Žalios jaunystės metais, Nidoje, su Švyturio gintariniu. Esminis skirtumas nuo cukraus: cukrus tai kaip plaukų lakas, biški palipina, nebus jokių garbanų nei pro kur. Alus – biski padaro garbanas, na, kaip putos. Kvapas: kol plaukai drėgni – alkoholiko svajonė, o ne moteris. Kai išdžiūna – nieko.
2010 Kovo 1 d. 16:52 nuoroda
bet kaip ekologiška, ane? :D
2010 Kovo 10 d. 17:02 nuoroda
Man kartais atrodo, kad visi pramoniniai laikai ir putos su vaisiu ir geliu kvapais ne ka maziau vilioja bites negu tas cukrus…