Pagiriamasis žodis Birštonui

Birštonas – vienas mano mylimiausių miestelių Lietuvoje. Neslėpsiu, kad nesu miestukų ekspertė, bet jau kai patinka, tai patinka. Nors kiek esu jame buvusi, tai tik darbo reikalais, bet tai nekliudo įvertinti grožį, ramybę, ir žmonių gerumą.

Labai didelį indėlį į emocijas vietos atžvilgiu sudaro žmonės. O pirmas birštonietis, su kuriuo susipažinau, buvo Juozas Aleksandravičius, puikus istorikas, geografas ir istorijų pasakotojas.

Taigi jau prieš kokius ketverius metus pamilau Birštoną, bet vis neprisiruošiau ten sugrįžti. Ne per seniausiai ten lankiausi, na, ir vėl darbo reikalais. Derėjo anksčiau aprašyt, bet įkvėpimas mano nueina kitiems reikalams pastaruoju metu.

Trumpai pasakius, tiems, kurie nori ramybės (man), tai pati ta vieta. Nėra palanginio-druskininkinio šurmulio. Kadangi pastarajį kartą Birštone teko apsilankyti ne vienoje maitinimo įstaigoje, rekomenduoju kriaušių pyragą Kultūros namų kavinėje. Beje, Kultūros namai taip sutvarkyti, kad nei iš tolo neprimena to, kas nūnam lietuviui iškyla prieš akis, išgirdus šį žodžių junginį. O picerijoje – martinį. Trys litai. O gal du pem?

Picerija tai ta vieta, kur renkasi miestelio jaunimėlis įvairiom progom, pvz, kašio pažiūrėti. Po dienos darbų nuėjom ir mes ten, tik aš nepasirūpinau savo išorinu grožiu, ir pasidabinau džemperiu. Įėjus vidun, pamaniau, kad labai teisingai atrodau, nes visame kabake nebuvo nei vienos moters, tik kokie 20  bernų. Paragavus, paragavus, einant namo, užkalbino trys iš jų, rūkantys tarpduryje. Labai mandagiai palinkėjo gero vakaro. Tikėjausi blogiau :) Horizonte mačiau Birštono vyriją po du, po du, einant namo. Tiesia trajektorija. Tvarkinga viskas:  moterys, kaip ir reikia, namuose, vyrai pažiūri kašį, išgeria po porą alaus, ir be jokių problemų nei darymo, nei ieškojimo –  gražiai namo.

Užtat kitą dieną išvis likau be žado. Žioplumo, išsiblaškymo (ne mano)  įtakoje, ar tiesiog ne taip susiklosčius žvaigždėms, pametėm mašinos raktelius. Džipo, BMW, naujo, brangaus. Mašinoje – jokių slapukų. Na, nėra raktelių, nėra. Kol iš Vilniaus atvažiuos autobusas su atsarginiais rakteliais, mes neramia širdim dirbam, ir vis nervingai pakrizenam, ar dar rasim mašiną.

Radom mašiną, ir raštelį užu lango. Rasti BMW rakteliai. 8676xxxxxx.  Susitikus su radėju, išsižiojau iš nuostabos: ateina du tokie bernaičiai, na tokie, truputį išsigąsčiau, jei kalbintų. Sako: radom ant kelio, jau du kartus buvo pervažiuoti, pradėjom spaudalioti, žiūrim, atsirakino. Tai galvojom biški pralėkti, bet ai, nelėkėm. Tada jūsų visur ieškojom, ėjom per sanatorijas, savivaldybę, gal kas girdėjo. O jūs buvot versmėje ir kultūrnamy, ar ne?

Įdomiausia, kad ten ir buvom. Taigi visas miestas jau žinojo apie mus ir mūsų veiklą. Beje, kad bernaičiai mūsų ieškojo, faktas, nes raštelis buvo suraitytas ant vienos iš sanatorijų lapuko, o iki jos paėjėti reikėjo.

Tai toks tas Biršono jaunimas. Ponas Juozas sako, kad birštoniečiai, nenorėdami atsilikti nuo visos Lietuvos statistikos, per metus nuvaro vieną mašiną. Teisingai, reikia, kitaip dar pamanys žmonės, kad Birštonas tai koks kaimas.

Kavinukėje prie stoties šypsojausi klausydamas trijų draugių pokalbio. Draugės pensijinio amžiaus, sėdi sau, geria kavutę ir brenduką, ir balbatuoja apie vyrus. Kuris vinį moka įkalti, iš kurio kokia nauda, viena sakė vyro neturi, ale jai šildymą kompensuoja valdžia :)

Maži miesteliai man patinka ir savo lapatynais. Skudurynais. Na, kaip bevadinsi. Tai štai, pagrindinėje gatvėje, einant link picerijos ir Tulpės sanatorijos, yra du skudurynai. Vienas priešas kitą. Viename mums sako: kad visi tokie žmonės geri būtų, kaip jūs… nėra Birštone žmonių, nėra. O kitame aptikom nuostabią pakabą naujų Papaya rūbų.

Bet čia vis buitis. Nagi tikrai sau viešai pasižadu šį pavasarį ten bent porą dienų pailsėti. Visokie masažai su čiobreliais savaime aišku, kad gėris yra, bet aš labai vertinu ir pasivaikščiojimus Nemuno promenada, o ir nuo Vytauto kalno gražūs Nemuno vaizdai atsiveria. Žiemą Vytauto kalnas virsta slidinėjimo trąsa, su papėde čiuožinėjumui.

Patinka.

Trackback URL

,

Komentarų: 3

  1. Gabija
    ežiukai
    2010 Vasario 25 d. 13:02 nuoroda

    Aš neseniai irgi buvau Birštone – taip, ramybė ten pasakiška…

  2. Gabija
    A.Z.
    2010 Vasario 26 d. 22:54 nuoroda

    Vsio, važiuosiu vėl kai kiek aptirps, šiandien jau antrą panegiriką Birštonui perskaičiau.

  3. Gabija
    Gabija
    2010 Vasario 27 d. 10:54 nuoroda

    Ką reiškia „vėl“? ir tu neseniai ten buvai?
    Važiuosiu ir aš, bet kai normaliai nutirps ir bus panašu į pavasarį. Aš nieko prieš sniegą, bet jau tik ne pelkes.

Labas, palik komentarą :)

LEISTINAS XHTML ŽYMĖJIMAS:

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Komentarų RSS