Man patinka vaikai. Kol kas – svetimi, jei viskas gerai, bus ir savi. Kartais, kai daug klykia, nemiega ir spjaudosi, jie užknisa ir mane, bet tikrai ne taip stipriai, kaip jų tėveliai, katrie labai pamėgę Facebook’ą.
Kodėl reikia kokiems 400 šimtams savo „draugų“ įkelti video, kuriame tavo bamblys šlamščia košytę, o fone girdisi laimingo tėčio krykštavimas? Aš suprantu, kad kai vaikutis savo racioną pradeda įvairinti tyrelėm bei obuolių tarkiais, visai smagu, nes va, jis auga, didėja, vienžo, džiugu. Smagu mamai, tėčiui, kuris tą trapų padarėlį laiko savo tvirtose rankose, smagu močiutėms ir dar turbūt dviems nėštukėms draugėms (aš sakyčiau, besilaukiančioms, bet tiek to, madingas žodis). Bet kam, kam, pasakykit jūs man, tai reikia dėti į youtubą, linkinti į FB, kam reikia viešai džiaugtis, kad tavo palikuonis jau sisioja į puoduką? Atrodo, jau esu dėl to purkštavus, na bet kad ši tendencija tik žiaurėja. Aš žinau, tai yra laisva šalis, socialinis tinklas, galiu užhidinti žmones, bet man nerimą kelia klausimas, kodėl žmonės taip daro.
Bus baisiausia, jei mane kada ištiks kūdikinė psichozė, ir pati pradėsiu taip elgtis. Jei taip atsitiks, tikiuosi, draugai ir artimieji mane sudrausmins.
2010 Vasario 23 d. 16:07 nuoroda
Iš amerikonų čia, dar iš mūsuose rodomų reklamų vištoms perekšlėms, arba šiaip, „ot nechuj delat’“. Kraupu. :)
2010 Vasario 24 d. 12:41 nuoroda
Ši psichozė ištiks, tą garantuoju:)
Psichozė turi vieną keistą savybę, ji apninka tuos, kurie įnirtingai šios psichozės galimybę neigia:)
P.s Priminsiu Stanley Kubrick „Švytėjimas“.
2010 Vasario 24 d. 15:56 nuoroda
Aš jos neneigiu, aš tik tikiuosi, kad ji manęs neištiks. Aplink turiu pavyzdžių visai normalių mamyčių, tad turiu vilties galutinai neišprotėti.
2010 Vasario 24 d. 18:24 nuoroda
Stebėsime:)
2010 Vasario 24 d. 19:01 nuoroda
O Mintys, sakykite, ar jūsų asmeniniame pavyzdyje galima pamatyti tai, kad įnirtingai neigiant, jus užklupo?
2010 Vasario 24 d. 19:44 nuoroda
Nemanau, kad vieši svarstymai apie individualizuotą mano ir „psichozės“ dialogą gali būti prasmingi:) Šioje erdvėje esu incognito, todėl mano teiginių niekas nei patvirtins nei paneigs. Galiu tik pasak, kad su tam tikromis psichozės formomis visi susiduriam:)
2010 Vasario 24 d. 21:15 nuoroda
Mintys, taigi nebūtina būti visiems žinomam, kad būtų įdomu paskaityti pasvarstymus. Tiesa, paspaudus ant jūsų vardo „Mintys“, lankytojai patenka į jūsų blog’ą, o ten prisistatote vardu ir pavarde. Tiek ir to incognitiškumo.
2010 Vasario 24 d. 22:16 nuoroda
Linkęs spėti, kad tokiu vardu ir pavarde yra nemažai žmonių:)
2010 Vasario 24 d. 23:27 nuoroda
Taip paprasta, o taip užlankstai. Et.
2010 Vasario 25 d. 08:45 nuoroda
:)