Praktiškos moterys ne tik apsiperka taip, kad už sutaupytus pinigus nueina į operhauzą, bet ir nepamiršta liaudies išminties, kad roges reikia tepti vasarą, o viščiukus skaičuoti… hm, kada?.. Erorą atmintis išmetė :)
Artėjant didžiosioms metų šventėms, žinoma, kalbu apie Kalėdas ir Naujuosius metus, visi prisimename, kokie esame materialistai ir kokią materialistinę aplinką aplink save turime susibūrę. Visi norim dovanų, ir tai yra nieko baisaus, bet aplinkai tas dovanas suruošti yra panašu į mažo atominio karo sukeltą chaosą. Visą gyvenimą, kiek prisimenu, mama mums dovanas pirkdavo Kūčių rytą. Bele kas bele kaip. Ir dar, aišku, brangiai ir ilgai eilėse pastovint. Šita buitinė logika man yra nesuprantama. O kiti šeimos nariai iš viso nesivargindavo per daug: kadangi esam trys seserys, tai ir gaudavom tą patį daiktą, tik kitos spalvos. Nesvarbu, kad gal man jo visai nereikia, ir ilgai ilgai svajojau apie kokį šlamštadaiktį, pvz, puzzle su daug daug daug detalių.
Štai yra lapkričio kažkelinta, tikrai nežinau, kelinta, ir aš jau pradėjau rūpintis tomis dovanomis. Taip nutiko tik todėl, kad Dievo meldžiau įkvėpimo ir motyvacijos kuriant tokius neįdomius grafikus, bet jo matyt nėra, nes jis manęs neišgirdo. Tad teko dirbti vairuotoja ir jaunuosius giminiečius po parduotuves vežioti. Susizgribau, kad jau po pusantro mėnesio verks mano piniginė ir nervų sistema, tad įvykdžiau pirmąjį užpirkimą. Kol yra nuolaidos geriems daiktams, reikia naudotis, bo tuoj ateis didžiųjų ŠŠŠŠvenčių laukimo metas (DŠLM).
Būkit tikri, nesakysiu nei ką nei už kiek pirkau, nes per didelis artimųjų ratas čia šlaistosi, bet visais pirkiniais džiaugiuosi.
Dar puikus DŠLM užsiėmimas yra atvirukų paišymas.
1. Nereikia pirkti (tiesa, priemonės kiek geresnės nėra visai jau pigios)
2. Juos gauti iš tiesų yra maloniau, nei kokį debiliška veido išraiška pasidabinusį kalėdų senio portretą.
2. Joks lachūdra, kad ir koks bjaurus būtų, ranka piešto atviruko neišmes. O tai glosto savimeilę. Tik patarčiau lachūdroms dovanas ir atvirukus gaminti patiems paskutiniams, nes būna ir taip, kad DŠLM jie gali pasiplauti, neatlaikę tos pakilios euforinės nuotaikos, arba ją sugadinti, arba pareikšti kokią nors nesąmonę, iš serijos „tu čia ką, taip nervus ramini“, o tada dingsta noras iš viso ką nors gero jiems daryt.? Bet nuo to būna labai vidujai (žinau, blogas žodis) šlykštu.
Jokių didelių sugebėjimų atvirukų paišymui reikia, nes gi nepardavimui, o savo mielumui įrodyti… tarkim. O su tais atvirukų pardavimais, žinot, sunku šiais laikais, nepamirštant išdarinėtos mokesčių sistemos konteksto ir puikias sąlygas smulkiam namudininkui. Nėr ką čia ir kalbėt ta tema. Tad reikės: Pora lakštų kietesnio popieriaus (Jogailos – Pamėnkalnio beveik ant kampo esanti kanceliarinių prekių parduotuvė turi visų spalvų), kelių spalvų padoresnės kokybės, klijų ir tai, ką rasit namuose. Namų šeimininkės (kaip aš) tikrai ras visko: ir iš kažkur atsiradusių žvaigždučių, ir bantukų, ir virvučių. Gerai sueina ir blizgantys tušinukai po kelis litus.
Labai kapitalistiškai kokakoliškai pakalbėjau. Tad nepamirškite, kad dabar yra rimties ir susikaupimo metas, Kalėdos – svarbios ypatos gimimo diena, o šiaip jau daug seniau už šį gimtadienį žmonės šventė saulės sugrįžimą. Kaip bežiūrėsi – nėra už ką DŠLM ir Kalėdų nemėgti. Ir kodėl aš jų taip NE-KEN-ČIU…
P.S. Tema „ką nors gero daryt“ yra labai subtili ir reikalaujanti atidesnio žvilgsnio. Nėra taip paprasta.
Nėra komentarų