Laisvės alėja. Netoliese dirba moteris, kuriai vyras nieko neperka. Matyt, ne viena tokia.
Šiandien buvau Kaune. Nežinau kodėl tai daug kam pasirodė juokinga. Facebook‘e žmonės „laikino“ šią dienos naujieną ir asmeniškai klausė, ką aš ten veiksiu.
Žinot, ruošiuosi dažnai lankytis Kaune, tad apsižvalgiau, ar pritapsiu. Kodėl žadu lankytis dažnai? Nes man patinka ten. Priežasčių daug. Cituoju „Kaune net žalią spalvą supranta kitaip (apie šviesoforus)“. Turėčiau pritapti, nes vertinant vietą vienas iš svarbesnių kriterijų man yra žmonės. Nemėgstu aš jų, bet jei jie įdomūs ir malonūs, galiu prisitaikyti. O šiandien mačiau ir girdėjau labai įdomių.
Lankiausi „ponių laimėje“, esančioje Laisvės al. Kaip vadinami skudurynai. Pabandysiu perteikti trumpą mano nugirstą dviejų pardavėjų dialogą. Moterys kaip moterys, būčiau sakius, dabar žinau – ne šiaip moterys, o rimtos.
Brunetė: – Tai ką, jis tau iš tiesų nieko neperka?
Šatenė: – Neperka…
Brunetė: – Tai tu taip jam ir sakyk – aš nebūsiu su tavim, nes tu man nieko neperki.
Šatenė: – Žinai, jei dėl lovos, tai viskas būų labai gerai.
Brunetė: – O kokia pagrindinė priežastis, kas negerai?
Šatenė: - Taigi jis nieko neperka man, sakau.
Brunetė: - Tada taip ir sakyk jam: aš tau per gera, tu man nieko neperki.
Pradėjau prunkšti kaip jauna kumelė pavasario žolę pamačius.
Susimąsčiau: man irgi niekas nieko neperka. Kodėl?
2009 Spalio 22 d. 22:12 nuoroda
Oi cia geras! Anekdotas.
2009 Spalio 22 d. 22:30 nuoroda
nes tu ne kaunietė.
2009 Spalio 22 d. 23:52 nuoroda
Ta prasme, man patinka Kauno moteriškių dialogai, nes aš ne kaunietė? :)