Ši savaitė turėjo būti itin darbinga. Šiek tiek ir buvo. Visų pirma, keliausi šiandien aštuntą ryto. Užmigus ketvirtą. Sunku buvo. Užtat pirmą valandą jau buvau Telšiuose, kelionėje spėjusi perskaityti „Gyvulių ūkį“. Reikalai, žinot, į Telšius atvarė. Reikalai tokie, kad nuvažiuota 600 km. ir gauti du nerišlūs sakiniai be pradžios ir pabaigos. Būna ir taip kartais, ką darysi.
Bet užtat Telšius pamačiau. Įvažiavus į miestą pasitinka užrašas Žemaitijas suostinę, ar kažkaip panašiai, telšiškiai mane pataisys. Tai va, ta suostinę man priminė Vokietijos ar Čekijos miestelius. Ir Kėdainius. Nedideli mūriniai namai ir iš balkonų svyrančios gėlės tokį įspūdį musiet sudarė. Ant skelbimų stulpų viršūnių tupi varnos – vėtrungės. Labai jau jos simpatiškos, auksinėm uodegom. Turiu nuotraukų, bet tai ką, neturiu laido jas persikelti, dar vis Čekijoje :( Labai patiko vienas toks skelbimas: „Senosios estrados vakaras“ Rugsėjo 23 d. Kaina 3 lt. Pradžia 19 val. Taurė šampano tik 3 lt. Vakaro programą ves Dainius (Žemaitijos radijas).
Jūra kor daug vondens
Dar labai patiko Turgaus aikštėje pastatytas gaublys, ant kurio užrašyta „Pėrmėjė žmuonės bova žemaitė —iduomus (Aduoms) ėr eiva (Ėiva)“. Gaubly pažymėtos tokios vietos: Dėlele daug žemaitiu y Vėlnius. Ta y tai kitokia, paprasta i su pagaliuku, ale mano kompas neturi žemaitiškų raidžių. Dar viena vieta: Jūra kor daug vondens. Nesisilaikysiu, ir pavogsiu nuotr. iš interneto.
O štai miesto laikrodis pasidabinęs meškos statula. Po laikrodžiu sėdi vietinė bendruomenė – latreliai tokie. Aš nutraukiau tą laikrodį, bet man latrelis pradėjo rodyt špygas ir ilg netrukęs prisiartino per nesaugų atstumą. Pradėjo rėkt, kad jį fotkinau „melage tu, rudaake, parodyk nuotraukas, tada patikėsiu“. Žemaitiška kalba visa tai. Aš bandau eit, jis man neleidžia. Ir dar priėjo jo dama, tokia labai išpurtusi, bet pasidažiusi moteriškė. Sako „duok ant buteeeelio, aš tau eilėraštį papasakosiu apie tą mešką“. Šiaip tai, iš kur man žinoti, ar tokie du nesugalvos man trinktelėti. Visai nusigandus buvau, bet kažkaip ištrūkau iš jų kvapnios apsupties.
Tadu keleliu žemyn, pro turgelį, kur pardavinėmos „timpos“ ir „visas laidojimo paslaugas“ nukėblinau iki Masčio ežero. Ten telšiškiai musiet labai mėgsta baliavoti, nes po suoliuku kancarų ir alaus kamštelių gausu, nors už pusės metrų šiukšliadėžė stovi. Tyku ramu, šuo koks suloja, koks senelis su anūku praeina, saulė šildo…įsisupau į savo margą šaliką ir tūnojau kaip susna.
Kolega ėjo valgyti į kabaką „Žemaitoks“. Sakė, nelabai suprato padavėjos atsakymo į klausimą, ką skanaus turi valgyt. Pridegusiais riebalais po to labai prasmirdo. Priminė tuos laikus, kai eidavom į dailioškę valgyti, pas Elytę. Vat toks pat kvapas.
Ir net su tikrais telšiškiais buvau susitikus. Visa giminė – stomatologai. Močiutė, mama, du sūnūs ir marti. Koks ten tas žemaičių charakteris? Uždari ir kieto būdo? KA-PO-TI žmonės pasitaikė, tad tik du sakinius iš išplėšiau. Gyvenimėli, kada tu pablogėsi?..
Gyvenimėlis pablogėjo tada, kai praskriejus kiek pageltusia ir paraudonavusia autostrada, atsistojom į siaubulingą kamštį prie Vingio parko. Fejervekų festivalis net ir sunkmečiu sutraukia daug ratuotų estetų. Kada vilniečiai išmoks, kad į tokius renginius nėra ko važiuoti su mašina?
2009 Rugsėjo 26 d. 09:09 nuoroda
Ei, gražuole :) Ko nesakei kad važiuosi. Būčiau ir pavertėjavęs, ir gidu pabuvęs, ir kokią padoresnę knaipę ar apylinkes parodęs.
2009 Rugsėjo 26 d. 10:16 nuoroda
Nes laisvo laiko turėjau pusvalandį, tada dvi neproduktyvias valandas darbo, o tada – vėl greituoju būdu namo. Bet manyčiau, kad kitą kartą pasakysiu. Kai tik tas kartas bus :)