Išėjau į miestą, ir net nustėrau: lyg jūra ošia, lyg audra medžių viršūnėmis atbėga… bet ne, dangus žvaigždėtas, ir jūra tolokai.. kas gi kas gi čia? Neramu darosi, įtariai žiūriu į būreliais susispitusius žmones, bandau nuklausyti, apie ką jie šurmuliuoja… Pilvo apačioje drugeliai pradeda skraidyti, skruzdėlės per odą bėgioti, kūnas įsitempia. Daugybė pavienių balsų staiga susilieja į vieną gaudesį, kuriame aiškiai girdžiu skambant visiems save gerbiantiems individams žinomas pavardes: Pinkevičius ir Marozienė. Štai apie ką ūžė visas Vilnius: šių dviejų asmenybių iš didžiosios A šokį.
Tačiau to naktinio šėlsmo užteko, kad kitą dieną apie „naują porą“ – Marozienę ir Pinkevičių – oštų visas Vilnius. Vakare vykusiuose renginiuose vėl dūzgė jūsų smagi kompanija, o aplinkiniai laukė tęsinio.
Vienu žodžiu. Dažniau reikia į miestą išeiti, kad žengčiau koja į koją su naujausiais ūžesiais.
2009 Rugsėjo 21 d. 12:59 nuoroda
Cia ka rimtai? Nieko negirdejau :) Kazkada seniai nuostabus zurnalas Klubas, atkeliaujantis i mano pasto dezute kaip neatsispiriama pagunda, kazka rase… Bet kad kazkas uztu…?
2009 Rugsėjo 22 d. 17:56 nuoroda
Eik eik, apie Pinkę ir Marozienę seniai negalėjo rašyt, čia visai šviežias gandas :D