Nėra čia jokios prasmės

Keistus dalykus savyje talpina sąvoka „santykiai“, tiksliau, vyrų ir moterų santykiai. Visus apie juos tauškiama, bandomi rasti dėsningumai, priežastys, metodai, taisyklės arba jų nebuvimų įrodymai, o tai irgi yra taisyklės. Aš šiuo gyvenimo periodu lyg ir neturėčiau per daug ką pasakyti šia tema: nors yra vidinių konfliktų lachūdrų tema, bet klausimų man kyla vis mažiau ir mažiau, ir be to, nėra ką čia kalbėti, veikti reikia.

Paprastai man klausimų daug kyla santykių pradžioje: ką reiškia tai ar šitai, kodėl skambina/neskambina, ko nori, kaip suprasti, čia jau santykiai ar dar ne santykiai ir panašiai, tada pati užsiveliu savo svarstymuose ir iš viso nesąmonė išeina. Bet per pastaruosius metus niekam savo telefonų nedalinau (su viena maža skaudžia išimtimi), niekas protelio nekvaršina, ir šiaip, atrodo, nelabai būtų dėl ko tą santykių temą nagrinėti.

Bet jau kelinta diena esu nustebusi kai kurių žmonių suvokimo ir jausmų jungčių sudėtingumu. Pradėkime nuo pačio keisčiausio per mano labai ilgą gyvenimą (23 metai) sutikto „santykių“ atvejo.

Kadai kadaise, kai mane buvo apėmęs begalinis noras mokytis kalbų, užsiregistravau tinklalapyje, kuriame renkasi tokie patys kalbų norintys išmokti. Pasiūliau anglų ir lietuvių, paprašiau vokiečių, rusų ir ispanų. Keli atrašė, su keliais truputi pakalbėjau, į kelis nesureagavau, nes noras mokytis buvo pakeistas kažkuriuo kitu noru, dabar nepamenu, kuriuo.

Ir štai vieną dieną į mano skype vartus pasibeldžia australas, norintis mokytis lietuvių kalbos. Pasirodė įdomus atvejis, galima ir pamokinti jį pagrindinių frazių. Bet man visgi labai įdomu sužinoti, kodėl jam staiga parūpo mažos šalelės, kažkur Europos šiaurėje, kalba. Darbas? Ne. Seneliai nuo karo pabėgo pas kengūras? Ne. Tai gal draugę iš Lietuvos turi? Ne. Tarkime, pamatė sužinojo ką nors tooookio apie Lietuvą (ir kas gi tai galėtų būti….)? Ne.

Tokiame paslapties šyde susisupęs australas su manimi kalbejo gal dvi dienas, kol man pradėjo nusibosti, ir aš vis nuožmiau pradėjau plėšti iš jo atsakymą, kuo ta Lietuva jį domina. Vyriškis nenorėjo atsakyti, nes bijojo, kad aš jį išmesiu iš skype. Pažadėjau to nedaryti, jei jau jam tai svarbu… nors keista, kad jam tai svarbu, bet tegul.

Ir štai atsakymas, kuo jį domina mano gimtas kraštas. Jis, jo paties teigimu, yra jausmų žmogus. Intuicija išvystyta iki aukščiausio lygio. Taigi australas, vieną dieną bežiūrėdamas pasaulio žemėlapį, užmetė akį į Europos šiaurę, ir ties Švedija jo žvilgsnis pastiro, ir per visą kūną nuimpulsavo nuojauta: štai čia yra mano laimė. Tačiau žvilgsnis pakrypo kiek į rytus, ir ten, žinoma, pamatė mažą žemės lopinėlį vardu LIETUVA. Jausmų žmogus nusišypsojo: tai yra mano vieta, mano laimė, ten manęs laukia mano meilė. Šiuo įsitikinimu persipildė kiekviena jo kūno ląstelė. Nuo to momento praėjo ketveri metai. Lietuvos idėja australo neapleido nei akimirkos, kol galiausiai jis nusprendė griebti jautį už ragų, ir pradėti veikti, ne tik svajoti.

Štai kaip mano internetinis draugas atklydo į MyLanguageExchange.com , ir štai kaip susirado mane.

Ir tai dar ne viskas. Manyje (tiksliau mano skype kontakte) jis pajuto tūnant jo laimę. Aš esu pati gražiausia (skype nuotrauka), protingiausia (laužyta anglų kalba), įdomiausia (nes klausinėju apie jį) ir visa kokia –iausia. Į lovą jis man neš apelsinų sultis, gamins vakarienes, barstys rožių žiedlapius, vešis į kažkokias egzotiškas salas.. vienu žodžiu, bus gerai. Toks pokalbis vyko pora valandų, iki tol, kol man reikėjo eiti į darbus. Tą patį vakarą susitikau su vienu tokiu vietiniu lachūdra, ir man visiškai nebebuvo nei įdomu, nei juokinga, ką tas australas rašinejo. O rašė jis man ir eiliuotas fantazijas apie mane, atplaukiančią iš šiaurės medine valtimi, pasirėdžiusią balta siuvinėta plėvesuojančia suknele, o jis, mane pamatęs per savo langą Sidnėjuje, išbėga, paima mane ant rankų ir mes gražiai ir laimingai gyvenam. Ir ilgai…

Bet reikalas tas, kad jis atvažiavo į Lietuvą. Per pačius šalčius. Nežinau kokių tikslų vedinas, bet su manim susitikti norėjo. Man tai dzin, bet kai pasidarė nuobodu,  nusprendžiau pažiūrėti, kas ten per ozis svaigsta. Įspūdžio nepadarė, mano gyvenimo nepakeitė susitikimas :D gyvenimas ėjo kaip ėjęs, išvažiavau į Ispaniją, kur vis gaudavau žinučių nuo mano atkaklaus gerbėjo. O vakar jis man parašė, kad turi gerų naujienų man. Blyn, galvoju, nejaugi jis man nori kelionę į Australiją padovanoti??? Vat ir ne. O geros naujienos man turėtų būti tokios, kad jis įstojo į VU mokytis lietuvių kalbos. Ne, nu tikrai puiku, kai pagalvoji, pačios geriausios kada nors mano išgirstos naujienos. Ypač jei prisimokys tiek, kad galėtų perskaityti mano rašinėlį apie jį, nes google translator keistai verčia.

What did u find in Lithuania?.. Nieko… found nothing, just pain and tears.

Welcome to Lithuania, dear oz! We all find the same, just pain and tears..

Kitą savaitę būsiu Lietuvoje, sakė, labai džiaugiasi tuo. KAIP MAN SMAGU, TAI NEGALIU! tegyvuoja ligos!

Einu ta proga siurbti grindų, nes šeriuosi kaip pasiutusi gyvatė.

P.S. Paveikslėlį nuknisau iš čia.

Trackback URL

lachūdra, meilė, moterys ir vyrai, pažintys internete